.
siaubumas — siaubùmas sm. (2) BŽ37, DŽ; Ser → siaubus: 1. Muni siaubùmas jema, pamanius, kaip ištvarkyta mūso žemė Krtn. Karas visu siaubumu artėja ir į jų kraštą rš. 2. NdŽ … Dictionary of the Lithuanian Language